2021-05-11

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Mano bendraamžių šneka

Turbūt daugelis žmonių, iš įvairių šaltinių, yra girdėję, kokia graži, skambi ir daininga yra mūsų gimtoji kalba. Tačiau turbūt retas jaunuolis tesusimąst,o kaip jis teršią šią kalbą savo išgalvotais ar išgirstais žodžiais. Tikram…

Turbūt daugelis žmonių, iš įvairių šaltinių, yra girdėję, kokia graži, skambi ir daininga yra mūsų gimtoji kalba. Tačiau turbūt retas jaunuolis tesusimąst,o kaip jis teršią šią kalbą savo išgalvotais ar išgirstais žodžiais. Tikram lietuviui tai gali pasirodyti lyg dūris į širdį. Isivaizduokite senolį, išgyvenusį Lietuviško žodžio draudimo laikotarpį ir dabar besididžiuojantį, kad kalba lietuviškai. Kaip jam jaustis beeinant gatve ir girdint kaip jaunuoliai kalba pusiau lietuviškai, pusiau jam nesuprantama kalba. Lietuvių kalba išsigimsta – tai faktas. Šį faktą visi puikiai pripazįsta, tačiau tik retas žmogus ryžtasi bandyti taisyti situaciją. Tačiau to priežastys taip pat labai lengvai suprantamos.
Turbūt kiekvienas, turintis reikalų su kompiuteriu, žino daugelį Lietuviškų terminų,
tačiau naudoja svetimybes, nes jos yra trumpesnės, lengviau įsimenamos bei suprantamos visame pasaulyje.Taigi ar nereikėtų problemos sprendimo ieškoti ten, kur yra daromi įvairūs sulietuvinimai ir naujadarai. Mano nuomone, dauguma atsakys, kad daugybė sulietuvinimų yra gana nelogiški ir nepriimtini kasdieniniam naudojimui. Juk terminai,
naudojami kiekvieną dieną, turėtų būti paprasti ir lengvai įsimenami, o ne kažkoks raidžių kratinys. Žinoma, negalima teigti, kad dėl nepriimtinos šnekos kalti tik kalbininkai. Anaiptol… Kalbininkai gali padėti šią problemą išspręsti. Mano nuomone, kalčiausia yra integracija į vakarus. Juk dauguma Lietuviško slengo atsiranda perdirbus vakarietiškus žodžius. Savaime aišku, kad integracijos nieks nesustabdys, tačiau šioje vietoje vėl galima kreiptis į mūsų kalbininkus. Lietuvos jaunimui reikia lygiaverčių Lietuviškų pakaitalų, kad jiems nereikėtų prisigalvoti savo ir taip teršti gimtąją kalbą.
Taip pat yra žodžių, kurie atrodytų labai lietuviški, tačiau jaunimas vistiek juos trumpina.
Dar vienas didžiulis postūmis vartoti slengą – radijas ir televizija. Visi nešvankūs tekstai labai mėgiami jaunimo. Deje, kalbininkai šioje vietoje jau nebepajėgūs.
Šio darbo tikslas pabandyti išsiaiškinti kaip kalba mano bendraamžiai. Apklausti buvo artimiausi draugai. Po apklausos tenka pripažinti, kad ir pačiam karts nuo karto tenka
pavartoti vieną kitą nevartotiną frazę iš draugų paminėtųjų.

1. vielikas – dviratis (barbarizmas)
2. ačkarikas – žmogus nešiojantis akinius (barbarizmas)
3. ant smūgio – staiga, greitai (semantizmas)
4. dyleris – tarpininkas (vertalas)
5. taimeris – laikmatis (vertalas)
6. nufyrinti – pavogti (barbarizmas)
7. gauti į lempą – gauti mušti (semantizmas)
8. chronius – benamis alkoholikas, valkata (barbarizmas)
9. ožys – skundikas (semantizmas)
10. faras – policininkas (barbarizmas)
11. dukofkė – orkaitė (barbarizmas)
12. fortkė – orlaidė (barbarizmas)
13. ramai – operatyvioji atmintis (vertalas)
14. hardas – kietasis diskas (vertalas)
15. printeris – spausdintuvas (vertalas)
16. flopis – kompiuterinis atminties diskelis (vertalas)
17. forsas – jaunuolis skustomis galvomis, dėvintis treningus ir kitą sportinę apranga, mėgstantis klausyti trankią šokių muziką (barbarizmas)
18. mentūra – policija (barbarizmas)
19. muzonas – muzika (barbarizmas)
20. fonkės – melynės paakiuose (barbarizmas)
21. klyčka – pravardė (vertalas)
22. lagas – vėlavimas, atsilikimas (vertalas)
23. tačka/tačkė – automobilis (barbarizmas)
24. tepti slides – pabėgti (semantizmas)
25. tūsas – vakarėlis (barbarizmas)
26. dratas – viela (barbarizmas)
27. jukos – kraujai (barbarizmas)
28. laptopas – nešiojamas kompiuters (barbarizmas)
29. skeitas – riedlentė (barbarizmas)
30. školė – mokykla (barbarizmas)

Kalbos žodžių visuma yra vadinama leksika. Didžioji Lietuvių kalbos leksikos dalis yra vartotina. Taciau kartais pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jie iš esmės skirstomi į tris grupes:
 Nevartotinos svetimybės (barbarizmai) – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. Barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau atkeliaudavo per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės.

Nevartotini vertiniai (vertalai) – tai nekūrybiškai, netinkamai arba be reikalo išsiversti žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų.

Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme – dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. Tokius žodžius kai kas trumpai vadina semantizmais (semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną).
Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi).

Vienuolikos bendraamžių buvo paprašyta pasakyti kuo daugiau, jiems žinomų žargonų.

Iš išgirstųjų buvo atrinkti 30 daržniausia pasikartoję ir sugrupuoti 5 grupes.
Pagal grupes galime daryti išvadą, kad jaunimo šnekoje dažniausia pasitaiko barbarizmų. Jie tris kartus dažnesni už semantizmus ir vertalus. Tai dažniausia ilgų, sunkiai ištariamų žodžių sutrumpinimai arba žodžiai gauti iš kitų kalbų (lenkų, rusų, anglų ir t.t.) jiems suteikiant Lietuvių kalbos elementų.

Deje, tenka pripažinti faktą, kad mūsų kalba yra labai rimtoje situacijoje. Barbarizmas ir grubūs trumpiniai dominuoja lyginant su šiek tiek švelnesniais žargonais.

Lietuvių kalbos perspektyvas ateityje reikėtų vertinti gana skeptiškai. Lietuvos jaunimas kuo toliau tuo labiau atsižada tradicinės kalbos. Pažvelkite į Lietuvos atlikėjus, Lietuviškų dainų jau beveik nebeliko. Visi renkasi užsienietiškas dainas dainas. O jeigu ir išgirstame lietuvišką dainą, ji neretai būna pilna nešvalkybių ir barbarizmų. Pažvelgus į televiziją vaizdas panašus. Įžymieji „Ragai“ nesilaiko jokių cenzūrų. O kas baisiausia, kad laida yra lengvai prieinama jaunąjai kartai. Tai tik patvirtina faktą, kad momentas, kai išsaugoti kalbą bus nebeįmanoma, nenumaldomai artėja. Kaip jau minėjau reikia imtis reformų: kalbininkams derėtų ieškoti jaunatviškesnių ir trumpesnių terminų, o jaunimui derėtų pradėti juos vartoti ir vengti šnekėti slengu.

Kiek kartų Lietuvių kalbą bandyta sunaikinti? Kiek kartų buvo uždraustas Lietuviškas raštas? Kiek žmonių buvo ištremti ar nužudyti už tai, kad bandė išsaugoti mūsų kalbą? Tačiau ar kam nors pavyko nugalėti Lietuvių kalbą? Žinoma, kad ne. Tačiau panašu, kad tai padarysime mes patys. Mes „pjaunam šaką ant kurios sėdime“. Mes teršiame savo kalbą, tačiau tuoj nebeliks ką teršti. Visiems reikia vienytis ir bandyti išsaugoti Lietuvių kalbą. Jaunimas turi pradėti skatinti vieni kitus kalbėti bent šiek tiek lietuviškiau, tėvai turėtų pradėti kontroliuoti atžalų laidų repertuarą bei kalbą, mokytojai turėtų daugiau dėmesio skirti taisyklingai kalbai, kalbininkai turėtų susitelkti galvojant naujus terminus. Ypatingai atkreipčiau dėmesį į technologijų sritį. Atitinkamoms tarnyboms derėtų imtis veiksmų prieš necenzūruotos ir netaisiklingos kalbos šaltinius. Argi nebūtų malonu pamatyti anūką, kuris didžiuojasi, kad yra lietuvis ir kalba lietuviškai… Taigi, negalvokit vientik apie save ir, kad jums lietuvių kalba nereikalinga. Pagalvokit apie sekančias kartas, jei mes nieko nesiimsime, po 100m. lietuviams nebeliks kuo didžiuotis. Taigi nebūkime abejengi ir kalbėkime lietuviškai.

92
Dalinkis naujienomis