Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Medienos pramonės ir energetikos sektorių aprūpinimas mediena: rezervų yra

Prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą sutrikdė į Lietuvą importuojamos medienos srautus. Tad siekiant subalansuoti vidaus poreikius ir kurti didesnę pridėtinę vertę šalyje, teks ieškoti galimybių, kaip ženkliai sumažinti žaliavinės medienos eksportą ir pasigaminti daugiau energijos gamybai skirtos medienos efektyviau panaudojant šalies vidaus išteklius ir taikant efektyvesnius ūkininkavimo būdus.

Kaip skelbia Valstybinė miškų tarnyba (VMT), iš beveik 5 mln. m3 2021 m. į Lietuvą importuotos medienos (apvaliosios padarinės ir pjautinės, skiedrų, malkų, medžio drožlių plokščių, granulių, briketų ir kitų produktų) apie 2/3 sudarė mediena, tiekiama iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Baltarusijos dalis medienos importe buvo didžiausia – virš 2 mln. m3, iš šio kiekio skiedros sudarė virš 0,9 mln. m3 – tai daugiausia energetinėms reikmėms skirta mediena.

Per 2021 m. Lietuva nemažus medienos kiekius eksportavo pati – didžiausia dalis teko apvaliajai padarinei medienai (virš 1,52 mln. m3), po jos rikiavosi pjautinė mediena (apie 1,46 mln. m3), granulių, briketų eksportas (beveik 0,7 mln. t) ir kita (1,5 mln. m3).

Stiprėjant šalies medienos pramonei, nuosekliai nuo 2018 m. mažėjo eksportuojamų rąstų ir popierrąsčių apimtys – per ketverius metus eksportas sumenko 0,5 mln. m3 iki 1,5 mln. m3 (2021 m.). Iš šio kiekio pernai apie 0,9 mln. m3 rastų buvo eksportuota į kitas šalis, o tai ne tik žaliava Lietuvos medienos apdirbimo pramonei, galimybės sukurti didesnę pridėtinę vertę ir papildomas darbo vietas, bet ir tiesioginiai nuostoliai vykdant šalies CO2 kaupimo įsipareigojimus miškų ir medienos produktų sektoriuose.

Šiuo metu skaičiuojama, kad medienos pramonės (lentpjūvystės, medienos plokščių, granulių, briketų gamybos ir pan.) poreikiai sudaro apie 5 mln. m3, o įvertinus numatomą plėtrą iki 2023-2024 m., jie gali išaugti iki 6,5 mln. m3. Šalies energijos reikmėms tenkinti (daugiausia šildymui) šiuo metu sunaudojama daugiau kaip 6 mln. m3 medienos, o pilnu pajėgumu paleidus ir Vilniaus kogeneracinę jėgainę, šis kiekis priartės prie 7 mln. m3.

Šiems energetikos sektoriaus poreikiams tenkinti skiriama žemiausios kokybės, lentpjūvystei, lukšto gamybai ar panašiems pramonės sektoriams netinkanti mediena. Tuo pačiu dalis iš apie 1,5-1,9 mln. m³ medienos perdirbimo proceso metu susidarančių medienos atraižų, skiedrų, pjuvenų, žievės skiriami patenkinti nuolat augančius energetinės medienos poreikius.

VMT duomenimis, įvertinus augančius medienos poreikius pramonėje ir energetikoje, taip pat sutrikusius prekybos mediena srautus, matyti, kad kelerių metų perspektyvoje kasmet reikės surasti po 2,5-2,7 mln. m3 medienos norint juos patenkinti. Dalį šio poreikio (apie 1,5-2 mln. m³) būtų galima kompensuoti panaudojant eksportuojamus rąstus ir popierrąsčius, pjautinę medieną. To nepadarius, šalies medienos apdirbimo, baldų pramonė susidurtų su sunkumais. Taip pat reikės ieškoti būdų, kaip padėti aprūpinti energetikos sektorių biokuru.

Efektyviau panaudojant turimus medienos išteklius, į rinką būtų galima „įlieti“ apie 1,8-2 mln. m3 medienos, kurių nemaža dalis būtent energetinėms reikmėms tenkinti skirta mediena. Tiesa, tos priemonės ne visais atvejais duoda greitą rezultatą. Pavyzdžiui, ūkinės veiklos atnaujinimas nuosavybės teisėms atkurti skirtuose miškuose jau po 2-3 m. rinkai galėtų pateikti apie 600-800 tūkst. m3 medienos kasmet, privačių miško savininkų skatinimas intensyviau naudoti perbrendusius minkštųjų lapuočių medynus (kurių yra sukaupta virš 40 tūkst. ha), juos pertvarkant į vertingus medynus, dar apie 200 tūkst. m3 kasmet per 10 m.

Tarpinių miško kirtimų, pirmiausia ugdomųjų, intensyvinimas, leistų pridėti dar iki 500 tūkst. m3 medienos kasmet, o tai ne tik padėtų kompensuoti susidariusį medienos stygių, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje leistų auginti tvarius, sveikus, daugiau CO2 kaupiančius medynus (ši priemonė labiau taikytina privatiems miškams, nors galimybių dar yra ir valstybiniuose miškuose).

Būtinumą intensyvinti tarpinių miško kirtimų apimtis rodo ir šalies III-IV grupės miškuose kasmet susidaranti ženkli apie 18-20 proc. žuvusių medžių dalis nuo bendro metinio medžių tūrio prieaugio (iš jų apie 15 proc. – valstybiniuose ir apie 20,5 proc. – privačiuose miškuose). Šis žuvusių medžių dalies rodiklis Europos valstybių miškuose neviršija 10 proc., nes žūstantys medžiai intensyviai tvarkomuose šių šalių miškuose vertinami kaip medienos auginimo nuostoliai ir nėra toleruojami.

Augant medienos kainoms, neišvengiamai didės ir miško kirtimo liekanų panaudojimo apimtys. 2021 m. į energetikos sektorių pateikta apie 240 tūkst. m3 kirtimo liekanų, pagamintų VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose, kiek mažesni, bet augantys ir privačiuose miškuose pagaminamų kirtimo liekanų kiekiai.

Iš miškų pateikiamų kirtimo liekanų kiekį būtų galima gan greitai – per vienerius metus – padidinti apie 320 tūkst. m3 kasmet tiek iš valstybinių, tiek iš privačių miškų kartu sudėjus (maždaug po 160 tūkst. m3), svarbu, kad šios žaliavos potencialūs vartotojai – šilumos gamintojai – atsigręžtų į šį medienos liekanų segmentą. Bendras praktiškai pasiekiamas kirtimo liekanų kiekis šalies miškuose, nedarant žalos aplinkai, galėtų siekti apie 750-800 tūkst. m3 kasmet.

Kitos galimos priemonės – griovių, trasų, technologinių linijų valymas ir sutvarkymas, likvidinės medienos išeigos miško ruošoje gerinimas – tai dar papildomi 150-200 tūkst. m3 medienos kasmet (tiek iš privačių, tiek iš valstybinių miškų).

Orientacija į medienos deginimą energetikos sektoriuje – tik pereinamojo laikotarpio sprendimas, leidžiantis mažinti iškastinio kuro naudojimą. Ilgalaikėje perspektyvoje reiktų didinti pastatų energetinį efektyvumą, skatinti šilumos gamybą panaudojant iš alternatyvių šaltinių – saulės, vėjo, geotermijos gaunamą energiją, pakeičiant šiuo metu naudojamą iškastinį kurą ar medieną. Pavyzdžiui, vien šiuo metu privatus sektorius sudegina daugiau kaip 2 mln. m3 medienos žaliavos kasmet ir šį kiekį per dešimtmetį būtų galima sumažinti perpus.

14