Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Medžiojantys šernus AKM grėsmės zonose turi imtis visų atsargumo priemonių

Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas yra įsitvirtinęs šernų populiacijoje ir užsikrėtusių šernų nustatoma nuolat, todėl šio viruso plitimo pavojų galima sumažinti tik griežtai laikantis visų nustatytų biosaugos reikalavimų. Biologinio saugumo priemonės atsakingai turi būti įgyvendinamos ir kiaulių ūkiuose, ir medžioklėje, o ypač – medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėse.

Deja, bet ne visi medžiotojų būreliai atsakingai žiūri į užkrečiamosios ligos valdymą ir laikosi nustatytų reikalavimų. Praėjusią savaitę Rietavo savivaldybės teritorijoje sumedžiojus 5 šernus ir vienam iš jų patvirtinus AKM, vietiniame medžioklės būrelyje atliekant ligos židinio likvidavimo darbus nustatyta grubių pažeidimų.

Pasak VMVT Telšių departamento veterinarijos inspektorių, užfiksuota ypač šiurkščių veterinarinės priežiūros medžioklėje ir AKM kontrolės reikalavimų pažeidimų, kaip antai, nustačius teigiamą AKM atvejį, sumedžioto šerno skerdena buvo laikoma ir vėliau dorojama pažeidžiant biosaugos taisykles ir ne VMVT nurodytoje vietoje, gyvūnų dorojimo atliekoms laikyti skirta atliekų duobė buvo įrengta netinkamai ir nesandariai, atliekos buvo sumetamos į atvirą duobę, tik pridengtą polietileno plėvele.

Telšių departamento direktoriaus patarėjas Laimonas Bagdonas akcentuoja, kad VMVT tokius pažeidimus vertina itin griežtai, nes jie sudaro sąlygas ypač didelio pavojaus AKM virusui išplisti rajone bei į kiaulių fermas. „Dėl nustatytų pažeidimų medžiotojų būrelio vadovui buvo skirta piniginė bauda, kaip numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Iki bus pašalinti šioje pirminio apdorojimo aikštelėje nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, būrelis ja kurį laiką naudotis negalės, todėl negalės vykdyti ir medžioklių“, – komentuoja VMVT atstovas.

VMVT primena, kokių priemonių turi imtis medžiotojai, kad AKM virusas neišplistų į medžioklės plotų vienetus, kitus šalies regionus bei kiaulių ūkius:

• sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai;
• išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ar patalpas ir teritoriją aplink gyvūnų atliekų duobes išdezinfekuokite medžiagomis, veikiančiomis AKM sukėlėjus;
• išdezinfekuokite tarą, kurioje buvo mėginiai, taip pat avalynę ir kitus daiktus, kurie lietėsi su galimai užkrėstu šernu;
• šernų atliekas, išskyrus trofėjus, sudėkite į gyvūninių atliekų duobę. Ji turi būti ne mažesnė kaip 2 m gylio, iškasta aukštesnėje vietoje, kurios neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo. Pripildę duobę 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją išvalykite arba užkaskite tik gavę VMVT padalinio leidimą;
• iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas galite tik gavę VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą;
• medžiotojai, kurie patys pristato mėginius AKM ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu ir tinkamai užpildyti mėginius lydinčius dokumentus.

VMVT duomenimis, per šiuos metus Lietuvoje AKM buvo nustatytas 266 šernams (vien Telšių rajone – 8 sumedžiotiems šernams, Rietavo – 2 sumedžiotiems šernams, Plungės – 7 sumedžiotiems ir 7 nugaišusiems šernams, Mažeikių – 4 sumedžiotiems šernams).

Specialistai primena, kad radus šerno gaišeną, jos jokiu būdu nereikėtų liesti, o būtina apie tai kuo skubiau pranešti VMVT nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 (visą parą) arba kreiptis į artimiausią VMVT teritorinį padalinį.

Daugiau medžiotojams aktualios informacijos galima rasti VMVT tinklalapyje čia.

27