Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Misija nesirgti – įmanoma: 7 imunitetą stiprinantys produktai

Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas. Dar vienas imunitetui labai svarbus veiksnys – mityba.

Labai svarbu valgyti įvairų, kuo mažiau apdorotą maistą, vengti pusfabrikačių, transriebalų rūgščių.

Artėjant žiemai, kai šviežių daržovių mažėja, į mitybą galima įtraukti raugintas daržoves, taip pat galima ruošti šaldytas daržoves, o skonį paįvairinti naudingomis prieskoninėmis žolelėmis.

Sveikai maitintis būtina visus metus, o šaltuoju sezonu tai ypač svarbu.

Būtent šaltuoju metų laiku organizmui ima trūkti vitamino D, taip pat virusai tampa aktyvesni, todėl yra kur kas lengviau užsikrėsti. Kalbant apie kelis ryškiausius nusilpusio imuniteto požymius, tai yra kamuojantis nuovargis, mieguistumas, taip pat dažnas sergamumas peršalimo arba kitomis infekcinėmis ligomis – jeigu sergate daugiau nei tris kartus per metus, tai gali būti signalas, kad jūsų imunitetas nusilpęs. Imuninę sistemą silpnina rūkymas, alkoholio vartojimas, poilsio ir fizinio aktyvumo stoka, stresas ir prasta mityba.

Česnakai

Česnakas nuo seno laikomas prieskonių karaliumi – jau senuosiuose romėnų raštuose randama receptų su šiuo vertingu prieskoniu. Česnakuose gausu veikliųjų medžiagų, kurių viena pagrindinių – alicinas. Ši medžiaga susidaro mechaniškai apdorojant česnakus, pavyzdžiui, pjaustant. Alicinas yra viena stipriausių antibakterinį, priešgrybelinį ir antivirusinį poveikį turinčių medžiagų.

Remiantis moksliniais tyrimais, česnakų vartojimas gali padėti koreguoti glikemiją, arterinį kraujo spaudimą, mažinti infekcijas. Kasdien suvalgant po pusę ar visą česnako skiltelę blogojo cholesterolio kiekį kraujyje galima sumažinti apie 9 proc.

Mikrodumbliai

Mikrodumbliai dažnai vadinami supermaistu. Jie yra puikus vitamino A, cinko, geležies, fosforo, magnio, taip pat B grupės vitaminų, kuriuose yra būtinųjų aminorūgščių, šaltinis. Dėl antimikrobinio, antibakterinio, priešvėžinio poveikio mikrodumbliai yra naudingi norint išvengti ligų. Remiantis  moksliniais tyrimais, vartojant mikrodumblius pastebimas didesnis antikūnų skaičius, taip pat jie gerina žarnyno sistemos veiklą, padeda šalinti toksinus.

Lengviausiai mityboje pritaikoma auksinė chlorelė (Golden Chlorella) – šios rūšies mikrodumbliai yra neutralaus skonio ir kvapo, todėl jais paprasta gardinti kasdienius patiekalus. Jų sudėtyje yra daug reikalingų maisto medžiagų, vitaminų, mineralų, amino rūgščių ir omega-3 riebalų rūgščių, taip pat daugiau nei 30 proc. baltymų. Palyginti su jautiena, kurioje paprastai yra apie 25 proc. baltymų, ar su žuvimi, kurioje yra nuo 18 iki 29 proc. baltymų, tai – baltymų daug turintis maisto šaltinis.

Ciberžolės

Ciberžolėse gaudu skaidulų, mangano, geležies, kalio, vitamino C, taip pat biologiškai aktyvių medžiagų – kurkuminoidų, kurių pagrindinis yra kurkuminas. Kurkuminas yra stiprus antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais, taip pat mažinti uždegiminius procesus, trigliceridus ir bendrąjį cholesterolio kiekį. Tyrimų metu atskleista, kad vartojant kurkuminą pasireiškia teigiamas efektas gydant reumatoidinį artritą, osteoartritą. Daugiausia naudingų organizmui medžiagų galime gauti vartodami ekstraktą, nes jame yra didesnė kurkumino koncentracija.

Kurkuminas nėra tirpus vandenyje, todėl jo pasisavinimą kraujyje gali pagerinti kartu vartojami juodieji pipirai ir aliejai, pavyzdžiui, žuvų taukai ar pusė arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus.

Imbieras

Imbieras naudingas virškinimo sistemai, ypač norint sumažinti pykinimą. Dėl jame esančio gingerolio, pasižyminčio ypač stipriu priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, imbieras gali prisidėti prie artrito ar reumato, hipertenzijos, cukrinio diabeto ar net onkologinių ligų gydymo, taip pat manoma, kad gali padėti kontroliuoti senėjimo procesus.

Žalioji arbata

Jau daugybę metų žalioji arbata laikoma sveikatos šaltiniu. Dėl joje esančių polisacharidų, polifenolių, katechinų, iš kurių ypač svarbus epigalokatechingalatas (EGCG), veikiantis kaip stiprus antioksidantas, ir kitų naudingųjų medžiagų, žalioji arbata pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu, priešvėžiniu ir imuninį atsaką stiprinančiu poveikiu.

Taip pat ši arbata gali būti naudinga norint koreguoti kūno svorį, palaikyti gerą smegenų veiklą. Manoma, kad žaliosios arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo osteoporozės, susirgimo antro tipo cukriniu diabetu, taip pat neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimeris ir Parkinsonas.

Migdolai

Tai – vieni populiariausių ir naudingiausių riešutų. Jie pasižymi antioksidaciniu poveikiu, juose gausu gerųjų riebalų rūgščių, baltymų, skaidulų ir organizmui būtinų mikroelementų, tokių kaip magnis, geležis, kalis, kalcis, cinkas, folio rūgštis, vitaminas E bei B ir kitų naudingųjų medžiagų.

Migdolai gali prisidėti didinant didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba „gerojo“ cholesterolio, kiekį, taip pat mažinant širdies ligų riziką – teigiamas šių riešutų poveikis pastebimas suvalgant vos 4 riešutus per dieną. Į mitybą įtraukus migdolų, gali padidėti trumpos grandinės riebalų rūgščių, tokių kaip butiratas, kiekis organizme, o tai gali padėti reguliuoti miegą, veikti priešuždegimiškai ir net mažinti onkologinių ligų, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio, riziką.

Vaisiai ir daržovės

Kasdien turėtume suvalgyti bent 400 gramų daržovių ir vaisių, jų įtraukimas į mitybą gali padėti išvengti kardiovaskulinių, onkologinių ir kitų lėtinių ligų. Šie produktai turi karotenoidų, flavanoidų, vitamino C, prisidedančių prie imuniteto stiprinimo.

Imunitetui stiprinti ypač tinka kopūstinės daržovės, tokios kaip brokoliai, kuriuose gausu antioksidantų, vitamino C ir kitų naudingųjų medžiagų, o tai padeda išvengti onkologinių ligų ir cukrinio diabeto. Batatai taip pat išskiriami kaip imunitetą stiprinančios daržovės – juose gausu beta karoteno, vitamino A, tirpių ir netirpių vandenyje skaidulų. Imunitetui taip pat naudingi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių turintys kiviai, juose gausu vitamino C ir E.

120