Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Opozicijos antiinfliaciniame plane – siūlymas „įšaldyti“ kuro akcizus

Į opozicijos parengtą antiinfliacinį paketą, kuris teikiamas parlamento Dialogo grupei svarstyti, įtrauktas ir Seimo Darbo partijos frakcijos siūlymas nukelti kuro akcizų tarifo didinimą metams.

Pasak šio siūlymo, kuriam pritarė visa opozicija, iniciatoriaus Darbo partijos frakcijos nario Aido Gedvilo, numatyti akcizų pakeitimai dėl buvusių ir esamų krizių artimiausiais metais neturėtų būti priimti, nes tai tiesiogiai paliestų ir taip drastiškai augančias maisto ir paslaugų kainas.

„Koronaviruso pandemija jau išprovokavo pasaulio ekonomikos nuosmukį, dėl kurio besivystančioms šalims reikės skirti didelę paramą. Žinoma, kad netrukus prasidės recesija, kuri bus sunkesnė už buvusiąją 2009 m. po pasaulinės finansų krizės. Recesijai sušvelninti Vyriausybė turės vykdyti ekonominę politiką – skatinančią, ne ribojančią vartojimą. Todėl siūlome atidėti įstatymo įsigaliojimą vienų metų laikui visiems terminams, išskyrus akcizų lengvatos etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams“, – teigia parlamentaras A. Gedvilas, dirbantis minėtoje Dialogo grupėje.

Ką Vyriausybė siūlo dabar?

  • Vyriausybė siūlo 2023–2025 m. siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis arba jų atsisakyti;
  • nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus;
  • nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti;
  • nuo 2025 m. (kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų) į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus siekiama įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo;
  • panaikinti akcizų lengvatas, taikomas I kartos biodegalams.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas pabrėžia, kad šie pokyčiai reikalingi, tačiau ne dabar – tiek dėl nestabilios ekonominės situacijos ir kylančių iššūkių, tiek dėl to, jog nėra skaičiavimų, kaip tai paveiks būtiniausių prekių krepšelį, kurio vertė jau dabar auga ne dienomis, o valandomis.

„Iki 2024 me­tų reikės atsi­sa­ky­ti pa­grin­di­nių iš­kas­ti­nio ku­ro leng­va­tų ir sub­si­di­jų. Tai re­ko­men­duo­ja tiek EBPO, ku­rios na­riais esa­me nuo 2018 me­tų, tiek ki­tos tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Visa tai suprantama – būtina mažinti aplinkos taršą, tačiau ši­s ak­ci­zų pa­ke­tas negali įsi­ga­lioti taip greitai, nes ve­žė­jai ir ki­ti sek­to­riai turi turėti pakankamai laiko pri­si­tai­ky­ti.

Be to, klausimų kelia ir tai, kaip pokyčiai pa­veiks bū­ti­niau­sių pre­kių krep­še­lį, vi­sas pa­slau­gas ir pre­kes bei žmones Lie­tu­vo­je. Ar tai ver­ti­nta ir ko­kį tai duos efek­tą? Kiek su­ma­žin­si­me tar­šos, o kiek mums tai kai­nuos? Kol kas klausimų yra daugiau, nei atsakymų“, – mano V. Fiodorovas.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius pabrėžia, kad tikrai ne­same prieš at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką, bet esame prieš nau­jus mo­kes­čius, įve­da­mus kri­zės me­tu var­to­to­jams.

„Dėl šio pa­kei­ti­mo, dėl ak­ci­zo di­di­ni­mo, be abe­jo, brangs vi­si mais­to pro­duk­tai, brangs mi­ni­ma­lus krep­še­lis var­to­to­jams. Tai yra dar pa­pil­do­ma prie­mo­nė kri­zės me­tu. Eko­no­mi­nės, ko­vi­di­nės, ener­ge­ti­nės kri­zės me­tu, hib­ri­di­nio ka­ro su kai­my­ni­nė­mis vals­ty­bė­mis me­tu taip už­krau­na­ma pa­pil­do­ma naš­ta var­to­to­jams. Ar iš tik­rų­jų ji yra pro­por­cin­ga? Tik­rai kad ne, nes to­kie di­džiau­si iš­kas­ti­nio ku­ro ter­šė­jai, kaip du­jos, pa­lie­ka­mos nuo­ša­lė­je. Ne­ži­nau, dėl ko­kių mo­ty­vų, ar dėl „In­de­pen­den­ce“, ar dėl ko­kių nors lo­bis­ti­nių da­ly­kų, bet jie pri­ly­gi­na­mi at­si­nau­ji­nan­čiai ne­tar­šiai ener­ge­ti­kai. Vie­ti­nis ku­ras, ku­ris ga­lė­tų, be abe­jo, pa­keis­ti im­por­tuo­ja­mą iš­kas­ti­nį ku­rą, kaip kad dur­pės, ap­mo­kes­ti­na­mos du kar­tus. Jų ak­ci­zai di­dė­ja. An­glis, vie­na pi­giau­sių pa­gal ener­ge­ti­nę ver­tę ku­ro rū­šių, kur mū­sų kai­my­nai len­kai vi­są Lie­tu­vos pa­kraš­tį be­veik iki Var­šu­vos dū­mi­na vien to­mis an­gli­mis, mes ma­no­me, kad tai yra taip pat tar­šiau­sias ku­ras ir jį ap­mo­kes­ti­na­me dvi­gu­bai. Ta­čiau ger­bia­mas aplinkos mi­nist­ras ne­pa­tei­kė pa­grin­di­nio ly­gi­na­mo­jo da­ly­ko, kiek CO2 to­nų vie­nam gy­ven­to­jui ten­ka Lie­tu­vo­je, kiek Lat­vi­jo­je, kiek Len­ki­jo­je ar Es­ti­jo­je. Štai kur es­mi­nis da­ly­kas, todėl tai reikia dar labai gerai apsvarstyti ir šiuos pokyčius yra būtina nukelti vėlesniam laikui.“

22