2021-05-11

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Oro užterštumas padidėja dėl individualių namų šildymo

Pastarosiomis dienomis kai kuriuose Lietuvos miestuose buvo užfiksuota padidėjusi oro tarša. Kaune, Šiauliuose, Mažeikiuose, Panevėžyje ir Jonavoje buvo padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis (KD10), o Klaipėdoje – azoto dioksidu (NO2). Šią taršą sukėlė nepalankios meteorologinės sąlygos ir intensyvus individualių namų šildymas. Apie tai praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Vasario 4–5 d. vyraus nepalankios ir vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai, oro kokybė bus prastesnė ypač vakaro ir nakties valandomis. NVSC specialistai pataria, kaip derėtų kūrenti krosnis, katilus šiomis dienomis, kad nepakenktume savo sveikatai.

Kaip efektyviai naudoti šildymo įrenginius

Švariam ir efektyviam degimo procesui užtikrinti reikalingas pakankamas oro tiekimas. Kai temperatūra yra pakankamai aukšta, iš degančių malkų ar kito kietojo kuro išsiskiria mažiau kenksmingų cheminių medžiagų, nes jos proceso metu sudega. Kad degimo temperatūra kuo greičiau pakiltų, būtina atverti oro įleidimo angas, kad uždegtos malkos nesviltų ir kuo greičiau užsiliepsnotų. Kai ugnis dega ryškiai, oro padavimą reikia sumažinti, kad malkos nesusikūrentų per greitai. Atkreiptinas dėmesys, kad oro tiekimas neturėtų būti sumažintas tiek, kad malkos nustotų liepsnoti.

Jeigu užgesus liepsnai ir pakuroje likus žarijų patalpų oro temperatūra nepasiekė komforto lygio, į krosnį galima įdėti daugiau malkų. Įdedant papildomai malkų reikia padidinti oro tiekimą taip kaip kūrenimo pradžioje. Daugelis žmonių daro klaidą ir siekdami, kad malkos ilgiau degtų krosnyje, labai sumažina oro tiekimą į pakurą. Per daug sumažinus oro tiekimą nukenčia degimo kokybė ir išsiskiria daugiau teršalų (pvz., kietųjų dalelių).

Primename, kad patalpų oro kokybė yra ypatingai svarbi, kadangi jose, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Oro kokybė gali pablogėti dėl patalpų šildymo, nes degimo proceso metu patalpoje sumažėja deguonies ir padidėja anglies dvideginio koncentracija, todėl svarbu vėdinti patalpas. Ypač gerai reikia vėdinti patalpas, kuriose yra instaliuotas šildymo įrenginys. Rekomenduojama vėdinti nors 2 kartus per dieną – ryte ir vakare iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros (patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 18–22 °C).

Kūrenimo rekomendacijos individualių namų gyventojams:

  • Malkos turi būti sausos. Namų sąlygomis patikrini malkų drėgnumą galima taip: ant vieno malkos galo paskleiskite šiek tiek indų plovimo skysčio ir pūskite į kitą galą, jei muiluotame gale atsiranda burbuliukų – mediena tikrai sausa (drėgnumas 5–12 proc.), kuo mažiau burbuliukų tuo medienoje drėgmės bus daugiau (pvz., jei drėgmė >20 proc. – burbuliukų neišpūsite).
  • Atminkite, jei naudojate per drėgną medieną (pvz., 21–22 proc. drėgmės), degimo procesas bus neefektyvus, kadangi išsiskyrusi energija bus sunaudota medienos džiovinimui, o ne patalpų šildymui. Be to, deganti drėgna mediena į aplinkos orą išskiria daugiau teršalų. Kad malkos nėra sausos galime įsitikinti, jei joms degant girdimas šnypštimas.
  • Pakankama oro trauka kamine. Namų sąlygomis oro trauką patikrinti galite taip: prieš uždegdami kurą šiek tiek praverkite krosnies dureles ir šalia uždekite žiebtuvėlį. Liepsna turėtų linkti pakuros link. Jei to nėra, siūlytume išvalyti kaminą, pakurą ir pelenų surinkimo angą. Įspėjame, kad dėl nevalytų dūmų šalinimo takų didėja gaisro rizika.

Kai kuriems žmonėms oro tarša ypač kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:

  • Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
  • Sportuojantiems lauke, siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
  • Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
  • Likę namuose neatidarinėkite orlaidžių, langų ir durų; važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus.
  • Vertinkite savo sveikatos būklę, pasijutę prastai (atsiradus simptomams) nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną.

81
Dalinkis naujienomis