Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Pagal šį strateginį  dokumentą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta  beveik 4,3 mlrd. eurų (įskaitant nacionalinį finansavimą).

„Šiandien, kai pasaulis susiduria su tokiais iššūkiais, kaip karas Ukrainoje, energetikos, klimato krizė, pandemija – Strateginis planas ir jo įgyvendinimas yra ypač aktualus. Tokio svarbaus Lietuvai strateginio dokumento patvirtinimas padės ne tik atliepti kylančius iššūkius, bet ir leis pradėti įgyvendinti svarbius visam Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai sprendimus bei projektus.

ES bendroji žemės ūkio politika ir jai skirtas finansavimas sudaro sąlygas ir sėkmingai Europos žemės ūkio žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir taip padeda užtikrinti ilgalaikę ekonominę ir socialinę kaimo vietovių gerovę, sustiprinti sektoriaus atsparumą ir nepriklausomumą“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak ministro, tebesitęsiant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Lietuva Strateginiame plane atsižvelgė į naujas geopolitines aplinkybes ir numatytomis priemonėmis siekia sumažinti savo priklausomybę nuo pašarų, trąšų, energetinių resursų ir kitų išteklių importo, o kartu siekia, kad tai būtų daroma nekenkiant našumui, apsirūpinimo maistu saugumui ar sektoriaus žalinimui.

Pagrindinis Lietuvos strateginio plano tikslas – siekti tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros. Siekiant šio tikslo Strateginiame plane suplanuotos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšos ir priemonės siekti pokyčių trijose svarbiausiose srityse:

  • Apsirūpinimas tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas.

Šiam prioritetui yra skirta beveik pusė Strateginio plano lėšų t. y. apie 2 mlrd. Eur (47,0 proc. visų lėšų).

Siekiant paremti ūkininkavimo veiklos tęstinumą, išlaikyti gamybą ir padėti ūkininkams tęsti vartotojų aprūpinimą tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija  1135,1 mln. Eur (apie 2,9 mln. ha) bus skirta bazinėms išmokoms.

Kad būtų užtikrintas teisingesnis pajamų paramos paskirstymas tarp ūkininkų, 20 proc. tiesioginių išmokų sumos skiriama mažiems ir vidutiniams ūkiams, siekiant pagerinti jų ūkių gyvybingumą. Papildomai ekonomiškai jautriems, sunkumų patiriantiems sektoriams yra teikiama susietoji parama, kuri apima baltyminius augalus, vaisius ir daržoves, riešutus, pienines karves, sėklines bulves, jautieną, cukrinius runkelius, avis ir ožkas. Net apie 35 proc. kaimo plėtros finansavimo skiriama ūkių modernizavimui ir tvarioms investicijoms – investicijoms į pažangias, tvarias technologijas,  tvarius ūkininkavimo sprendimus, gamybinių procesų skaitmeninimą ar atsinaujinančiąją energiją. Siekiant užtikrinti geresnį finansinių išteklių prieinamumą suteikiama galimybė lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolas investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Taip pat remiamos rizikos valdymo priemonės.

  • Prisitaikymas prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimas.

2023-2027 m. ,,žaliosioms” priemonėms numatoma skirti apie 1,3 mlrd. Eur (31 proc.) Strateginio plano lėšų. Visų pirma, ūkininkai ir kiti paramos gavėjai yra įpareigoti laikytis valdymo reikalavimų (VR) ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartų.

Jų reikės laikytis maždaug 96 proc. žemės ūkio paskirties žemės plote. Pagal Strateginį planą 25 proc. tiesioginės paramos biudžeto skirta ekologinėms sistemoms, kurios leidžia pasiekti aukštesnį nei VR ar GAAB standartuose nustatytą aplinkos apsaugos lygį.  Strateginiame plane numatyta 10 ekologinių sistemų, kuriomis bus siekiama tausoti vandenį, dirvožemį, mažinti ŠESD ir amoniako emisijas, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę. Didelis dėmesys šiame plane skiriamas ekologiniam ūkininkavimui – iki laikotarpio pabaigos planuojama ekologinio ūkininkavimo plotus padidinti bent 50 proc., siekiant nacionalinio tikslo – iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kad jie sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų.

  • Gyvybingo ir ūkininkavimui, verslui patrauklaus kaimo kūrimas.

Kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų – ir jauniesiems ūkininkams – numatyta skirti – 0,9 mlrd. Eur. Beveik dvigubai daugiau lėšų nei 2014–2020 m. planuojama skirti jauniesiems ūkininkams, teikiant papildomą pajamų paramą tiesioginėmis išmokomis bei paramą įsikūrimui. Planuojama paremti daugiau kaip 4 600 jaunųjų ūkininkų.

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams perskirstoma penktadalis tiesioginių išmokų, teikiama investicinė parama, kuria skatinama šių ūkių plėtra. Tęsiama LEADER programa, kuri 49 vietos veiklos grupėms sudarys galimybes vietos lygiu spręsti aktualias užimtumo, socialinės atskirties ir kt. problemas. LEADER priemonei skirta beveik 75 mln. Eur. Pasitelkiant gerąją LEADER patirtį ir principus, bus pradedama įgyvendinti nauja sumaniųjų kaimų intervencinė priemonė, pagal kurią planuojama paremti 25 sumanių kaimų projektus.

Dėmesys inovacijoms, skaitmenzacijai ir švietimui

Įgyvendinant planą didelis dėmesys bus skiriamas  inovacijoms, skaitmenizacijai ir švietimui žemės ūkio srityje.

Svarbu ugdyti reikalingus įgūdžius, suteikti žinias, leisiančius prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos, todėl mokymams, konsultavimui, EIP, techninei pagalbai numatyta 115,1 mln. Eur. Planuojama, kad daugiau kaip 45 000 žmonių galės naudotis konsultacijomis, mokymu arba dalyvaus įgyvendinant novatoriškus Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių projektus.

Siekiant efektyviau įgyvendinti pokyčius kaimo vietovėse, bus galimybė pasinaudoti ir kitais fondais bei tarptautinių programų galimybėmis, pavyzdžiui, programos ,,Europos Horizontas“ partnerystės ir misijos, Europos Skaitmeninimo programa, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir kt.

Planas – bendro darbo rezultatas

Strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumą stebės specialus Stebėsenos komitetas, kuris nagrinės šio plano įgyvendinimo pažangą, taip pat klausimus, darančius poveikį plano įgyvendinimo veiksmingumui.

Žemės ūkio ministras K. Navickas bei ministerijos atstovai Strateginį planą žemdirbiams pristato įvairiuose Lietuvos rajonuose.

ŽŪM Strateginį planą parengė aktyviai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais. Nuo pat plano rengimo pradžios ŽŪM į šį procesą įtraukė visas suinteresuotas šalis: socialinius–ekonominius partnerius, ministerijas, kitas valdžios institucijas, įvairius ekspertus, tyrėjus, politikus.

Diskusijų ir susitikimų metu partneriai aktyviai išsakė savo poziciją, matomas rizikas ir teikė pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti plano nuostatas, reaguoti į EK pastabas. Taip pat buvo nuolat vykdomos neformalios konsultacijos ir derybos su EK.

Šio plano rengimo metu įvyko daugiau kaip 60 susitikimų ir konsultacijų, kuriose dalyvavo socialiniai – ekonominiai partneriai ir kiti visų suinteresuotų šalių atstovai.

Artimiausiu metu planuojama patvirtinti paramos paraiškų pagal Strateginio plano priemones priėmimo 2023 metais grafiką.

Planas patvirtintas sprendimu C(2022) 8272.

Visą informaciją apie Strateginį planą galite rasti čia.

26