Penkis žmones per avariją pražudęs vairuotojas siunčiamas kalėti penkerius metus
2023 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles (KET), nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Fiat“. Nuo smūgio automobilis „Fiat“ buvo išstumtas į priešingą eismo pusę ir ten susidūrė su krovininiu automobiliu. Nuo patirto smūgio žuvo automobilio „Fiat“ vairuotojas ir keturi kartu su juo važiavę keleiviai.
Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatavo, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog dėl nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), ir padidino paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki penkerių metų laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. S. buvo atidėtas bausmės vykdymas (BK 75 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pašalino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes V. S. viso proceso metu pripažino tik tas aplinkybes, kurios nekelia jokių klausimų, t. y. tai, kad jis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nesutikdamas su byloje nustatytomis jo vairuojamo automobilio išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežastimis (gynyba teigė, kad V. S. atliko ne lenkimo manevrą, o neva apvažiavo netikėtai stabdyti pradėjusį krovininį automobilį), V. S. iš esmės nesutiko ir su padarytu KET pažeidimu. Toks nuteistojo dalinis bylos faktinių aplinkybių pripažinimas neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų dėl V. S. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nuteistojo veika nagrinėjamu atveju sukėlė sunkius padarinius – penkių žmonių žūtį, tai apeliacinės instancijos teismo tinkamai įvertinta kaip nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, toks teisės aiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir konstatuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padaryta išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju netaikytas pagrįstai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atmetė nuteistojo V. S. gynėjo advokato kasacinį skundą, liko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo V. S. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
