Po 20 metų pertraukos atnaujintas sovietų aukų paieška Tuskulėnų rimties parke Vilniuje

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras po 20 metų pertraukos atnaujino sovietų aukų paieškas Tuskulėnų rimties parke Vilniuje.

„Archeologinių tyrimų metu bus ieškoma iki šiol nerastų 43 aukų palaikų, sušaudytų buvusiame MGB (KGB) kalėjime Vilniuje. Taip pat tikimasi, kad čia gali būti užkasti ir pokaryje Vilniaus apylinkėse nukautų laisvės gynėjų – partizanų palaikai. Šių žmonių netektys ir paaukotos gyvybės lėmė ir tai, kad šiandien mes vėl turime savo nepriklausomą valstybę“, – sako LGGRTC vadovas dr. Arūnas Bubnys.

1944–1947 m. Vilniaus MGB kalėjime buvo įvykdytos 767 mirties bausmės. Nepriklausomybės laikotarpiu, t.y. 1994-1995 ir 2003 m., archeologinių kasinėjimų metu rasti 724 palaikai, taigi, nerasti dar 43 sušaudytųjų palaikai. Tikėtina, kad Tuskulėnų parke gali būti užkasti ir 7 „mirtininkai“, kurie bausmės nesulaukę mirė kalėjime.

Kitame paieškoms svarbiame dokumente – 1952 m. LSSR MGB A skyriaus viršininko P. Grišino pažymoje Sovietų Sąjungos MGB vadovybei – rašoma, kad Vilniaus teritorijoje esančioje masinėje kapavietėje „buvo laidojami sušaudyti pagal mirties bausmės nuosprendžius, to dvaro teritorijoje palaidota ne mažiau kaip 1000 žmonių“.

Sovietų Sąjungos KGB vadovas V. Čebrikovas savo pasirašytame 1971 m. dokumente patikslina, kad be „mirtininkų“ Tuskulėnuose buvo užkasami ir žuvę partizanai: „Archyviniais duomenimis, palaidota apie tūkstantį lavonų. Pagal įvykdytus nuosprendžius 1944–1947 m. užkasta 780 lavonų. Likę – ginkluotųjų gaujų, likviduotų Vilniaus apylinkėse, dalyviai“.

Išsamesnių slaptų dokumentų KGB archyve rasti nepavyko, nes sovietai labai slėpė masinius jų nusikaltimus liudijančias vietas. Atkūrus nepriklausomybę baisiąją Tuskulėnų paslaptį atskleidė žmogus, sovietų paskirtas šią paslaptį saugoti – buvęs šių nusikaltimų netiesioginis dalyvis, Tuskulėnų parko prižiūrėtojas. Tačiau jo nurodytose ir kitose paieškų vietose rastos ne visos aukos.

Taigi, Tuskulėnų parko teritorijoje iki šiol gali būti užkasta dar beveik 300 palaikų. Jų bus ieškoma buvusiame lenkų inžinieriaus F. Valickio vilos sklype: 1944 m. MGB F.Valickį suėmė dėl bendradarbiavimo su Armija Krajowa, o vilą savo reikmėms nusavino MGB ministras. Nepriklausomybės laikais LGGRTC vilą restauravo, pavadino Baltuoju dvareliu ir įrengė muziejų.