Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Regione buvome pirmieji kovotojai už energetinę nepriklausomybę

Seime vykstančiame NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Demokratijos ir saugumo komiteto posėdyje Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys apžvelgė Lietuvos energetinio saugumo ir atsparumo perspektyvą.

Pasak D. Kreivio, šiandien Lietuva iš Rusijos neimportuoja nei naftos, nei dujų, nei elektros. „Vadinasi, Lietuva už energetinius išteklius nemoka Rusijai nė vieno cento. Turime naftos terminalą ir naftos perdirbimo gamyklą, kuri priklauso Lenkijos „PKN Orlen“. Nuo balandžio 1 d. „Orlen“ uždarė visą Rusijos naftos importą ir perėjo prie importo iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir kitų šalių. Lietuva turi SGD terminalą. Per terminalą dujas importuojame iš JAV, Norvegijos ir kitų šalių. Terminalas užtikrina dujų tiekimą ne tik į Lietuvą, bet ir į visą regioną. Didelę dalį elektros importuojame per jungtis iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos, kartu gaminame nemažą kiekį atsinaujinančios elektros energijos. Nors turime elektros jungtis su Rusija ir Baltarusija, tačiau per šias jungtis elektros neimportuojame“, − kalbėjo energetikos ministras.

Pasak jo, nors šiandien esame visiškai nepriklausomi nuo Rusijos energijos šaltinių, tačiau tam prireikė daug laiko ir didžiulių pastangų.

Lietuva politinę nepriklausomybę atgavo 1990 m., tačiau energetikos srityje tuo metu buvome visiškai integruoti į sovietinę energetikos sistemą“, − kalbėjo ministras. Jo teigimu, priklausomybė nuo Rusijos energetikos Lietuvai buvo didžiulis iššūkis, nes siekiant tikrosios nepriklausomybės nuo Rusijos reikėjo išardyti šiuos energetinės integracijos ryšius.

Kaip sakė Lietuvos energetikos ministras, elektros energetikos sektoriuje Lietuva vis dar turi du iššūkius. „Pirma, šalis vis dar veikia vienoje sinchroninėje zonoje su Rusija, Baltarusija, Latvija ir Estija – vadinamajame BRELL žiede. Antra, po Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo Lietuvoje trūksta elektros energijos gamybos“, − pabrėžė D. Kreivys. Pasak jo, vienintelis būdas gamintis savo elektros energiją – iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Ir mums tai gerai sekasi. 2025 m. Lietuvoje 50 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o 2030 m. net 93 proc. suvartojamos elektros bus pagaminta iš vėjo ir saulės energijos. Lietuva siekia iki 2030 m. pasiekti 7 GW atsinaujinančios energijos pajėgumų“, − tikslus atsinaujinančios energetikos srityje vardijo politikas.

D. Kreivys taip pat akcentavo dviejų 2016 m. pradėjusių veikti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija svarbą, taip užtikrinant energetinį saugumą ir papildomą elektros tiekimą. „2019 m. Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija priėmė sprendimą sinchronizuoti Baltijos šalis su kontinentinės Europos tinklu. Projektas vis dar įgyvendinamas, tačiau mūsų tikslas – projektą įgyvendinti dar greičiau. Iki 2024 m. pradžios turime būti atjungti nuo Rusijos elektros sistemos“, − akcentavo ministras.

Apibendrindamas savo pranešimą energetikos ministras D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad mūsų regione buvome pirmieji kovotojai už energetinę nepriklausomybę. „Nuo 1990 m. Rusiją laikėme nepatikimu partneriu, kuris energetinę priklausomybę naudoja kaip politinio dominavimo svertą“, − tvirtino politikas. Pasak jo, nuo 2007 m. Lietuva turi energetikos nepriklausomybės strategiją, kuri atnaujinama kas ketverius metus. Taigi, anot energetikos ministro, turime stiprią politinę valią ir gebėjimą siekti strateginių tikslų, įveikiant Rusijos norą dominuoti geopolitikoje.

94