Seimas svarstys siūlymą Ukrainos atstatymui skirti lėšas, gautas sumokėjus baudas už tarptautinių sankcijų pažeidimus

Seimui pristatytos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma, kad lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, taip pat už Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos ar Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, ir lėšos, gautos už nurodytus pažeidimus paskyrus poveikio priemonę – turto konfiskavimą, patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą ir būtų naudojamos Ukrainos atstatymui ir su atkūrimu susijusioms dvišalės ir daugiašalės paramos vystymuisi priemonėms įgyvendinti.

„Tokiu būdu siekiama, kad Lietuvos Respublika vieningai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo ir pademonstruotų tvirtą nuostatą teikti Ukrainai paramą Rusijos agresijos akivaizdoje. Lietuva savarankiškai, nelaukdama ES ar tarptautiniu lygiu priimamų sprendimų, jau dabar imtųsi nacionalinių priemonių, kurios iš esmės neprieštarautų ir papildytų būsimų ES tarptautinių sprendimų turinį prisidedant prie Ukrainos atstatymo. Tokios nacionalinės priemonės kitoms ES valstybėms narėms ar pačiai ES galėtų būti sektinas pavyzdys dalį valstybės biudžeto pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, taip pat iš pritaikytos poveikio priemonės turto konfiskavimo gautų lėšų skirti Ukrainos atstatymui ir atkūrimui“, – prisistatydama projektą sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. gruodžio 1 d. Jo nuostatos būtų taikomos 10 metų nuo įsigaliojimo.

Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-3083) po pateikimo vieningai pritarė 120 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Užsienio reikalų komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti spalio 17 d.

Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnis. Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

 Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnis. Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas

1. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.