Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Siekiant išsaugoti Lietuvos miškus, būtina laiku reaguoti į bioįvairovės pokyčius

Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių tinkama apsauga nėra užtikrinama: nepasiekti numatyti miškingumo tikslai, daugėja gyvūnų, vabzdžių, ligų ar kitaip pažeistų medžių, vėluojama nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos miškų išteklių apsauga“.

Lietuvoje miško žemė užima trečdalį šalies ploto – 2 202 tūkst. ha. Aplinkos apsaugos strategijoje buvo numatyta, kad, siekiant užtikrinti ekologinę pusiausvyrą ir mažinti anglies dioksido kiekį, 2030 m. šalies miškingumas turi siekti 35 proc., arba 2 286 tūkst. ha. Tačiau audito metu nustatyta, kad per 2016–2020 m. jis didėjo vidutiniškai vos 0,04 proc., arba 3 tūkst. ha kasmet. Jeigu miškingumas ir toliau didės tokiais tempais, išsikeltas tikslas bus pasiektas tik 2047-aisiais.

Prie miškingumo tikslų įgyvendinimo prisideda ir natūrali miškų plėtra. Lietuvoje yra 15,5 ha medžių savaiminukų, kurių vidutinis amžius – daugiau nei 20 metų. Juos būtina laiku įtraukti į Miškų valstybės kadastrą kaip miško plotą, kad jis būtų tinkamai prižiūrimas ir apsaugotas, kad tokio miško kirtimas būtų ribojamas.

„Miškai saugo kraštovaizdžio stabilumą, stabdo dirvos eroziją, saugo gruntinius ir paviršinius vandenis. Mūsų šalyje per metus miškai vidutiniškai absorbuoja 18 mln. t anglies dioksido. Čia klestinčią bioįvairovę būtina saugoti, nes ji užtikrina ekologinę pusiausvyrą. Tačiau mūsų atliktas auditas rodo, kad miškais rūpinamasi nepakankamai“, – sako Arvydas Laurinkevičius, Veiklos audito 3-iojo departamento vyriausiasis valstybinis auditorius-audito grupės vadovas.

Numatyta, kad pažeistų medžių skaičius 2020 m. neturėtų viršyti 16 proc., bet per 5 metus miško ligų, kenkėjų ar kitų veiksnių pažeistų medžių skaičius padidėjo 6,4 proc. punktais ir pasiekė 23,1 proc.

Siekiant apsaugoti miškus ir juose esančią biologinę įvairovę, miško valdytojas turi laiku pastebėti pažeidimą, Valstybinė miškų tarnyba – nustatyti pažeidimo priežastis, įvertinti masinio išplitimo židinių susidarymo riziką, rekomenduoti profilaktines ar naikinamąsias priemones.

Siekiant apsaugoti nykstančias, pažeidžiamas, retas augalų ir gyvūnų rūšis bei jų buveines, buvo įsteigtas Europos saugomų teritorijų ekologinis tinklas „Natura 2000“. Lietuvoje į šį tinklą įtraukta tik 26 proc. numatyto miško buveinių ploto, o papildomai turėtų būti įtraukta dar per 100 tūkst. ha saugotinų miško buveinių.

Buveinių apsauga turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į nustatytus konkrečius, aiškius ir išmatuojamus apsaugos tikslus. Tačiau auditas rodo, kad net 93,8 proc. Aplinkos ministerijos nustatytų teritorijų apsaugos tikslų yra abstraktūs, o ir jų įgyvendinimo stebėsena nėra vykdoma. Taip gali būti prarandamos retos, nykstančios ar pažeidžiamos paukščių, gyvūnų, augalų ar buveinių rūšys.

Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurios padėtų užtikrinti miškų ir juose esančių Europos bendrijos svarbos miško buveinių apsaugą. Įgyvendinus Valstybės kontrolės audito rekomendacijas, turėtų būti užtikrinamas ekologinis stabilumas, reti gyvūnai, paukščiai, augalai būtų labiau apsaugoti nuo išnykimo, būtų užtikrinama ir savaime susiformavusių miškų apsauga.

43