Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Slėptuvės turi būti prieinamos visiems, ne tik saujelei privilegijuotųjų

Neišsamiais valdžios institucijų duomenimis, karo atveju viešųjų priedangų užtektų tik 18 proc. gyventojų. Socialdemokratams ir šis skaičius kelia abejonių, be to, politikai įspėja, kad dėl esamo reguliavimo karo atveju slėptuvėmis galėtų pasinaudoti daugiausia valdininkai ir turto savininkai.

Apie tai parlamentarai kalbėjo antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė dar pirmąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną pateikė užklausas raštu Krašto apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, o kovo 16 ir gegužės 9 d. inicijavo NSGK posėdžius dėl slėptuvių prieinamumo gyventojams, tačiau atsakingos institucijos iki šiol nesugebėjo surinkti išsamios informacijos apie esamą padėtį.

„Įstatymuose visi suskirstyti į dvi kategorijas: gyventojus ir valstybės tarnautojus. Gyventojams skirti vadinamieji kolektyvinės apsaugos statiniai. Absoliuti dauguma jų – ugdymo įstaigos (mokyklos, darželiai). Tai didelės erdvės be perdangų dideliais stiklo langais. Antskrydžių atveju jos taptų tiesiog spąstais“, – įspėjo parlamentarė.

Pasak D. Šakalienės, slėptuvių apskaita nebuvo tinkamai vykdoma. Iš 1000 slėptuvių 142 buvo parduotos, o apie likusias mažai žinoma, jų būklė neįvertinta. Anot parlamentarės, įvertinus naujus statinius, pavyzdžiui, požemines automobilių aikšteles, gal dar bus aptikta šiek tiek tokių, kurie būtų tinkami žmonėms slėptis.

D. Šakalienės nuomone, valdžios pažadą, esą 34 proc. šalies gyventojų tilptų kolektyvinės apsaugos statinių antžeminėje dalyje, galima „išmesti į šiukšlių dėžę“, nes čia kalbama apie netinkamus, nepritaikytus arba neinventorizuotus statinius. Parlamentarė įspėjo, kad iki šiol nėra aiškių reikalavimų kolektyvinės apsaugos statiniams, rekomendacijų, koks statinys turėtų būti, kad būtų patvirtintas kaip tinkamas slėptis nuo antskrydžių.

„Švedijoje ir Suomijoje slėptuvėse tilptų 70–80 proc. gyventojų“, – lygino D. Šakalienė.

Socialdemokratai ragina Vyriausybę orientuotis į tikslą užtikrinti bent 800 tūkst. gyventojų apsaugą ir nedelsiant imtis darbų. „Tai minimumų minimumas“, – pabrėžė D. Šakalienė.

„Jokiu būdu negalima supriešinti krašto gynybos ir civilinės saugos poreikių. Juos turime matyti kaip visumą“, – įsitikinusi parlamentarė.

Socialdemokratė taip pat ragino susiimti dėl garso įspėjimo sistemų. Pavojaus atveju sirenos geriausiu atveju būtų girdimos tik kas antram. D. Šakalienė sakė, kad įstatymuose turi būti aiškiai apibrėžta, kas turi būti daroma karo atveju, nes dabar turime tik ekstremaliosios situacijos apibrėžimus.

Parlamentarė papasakojo gavusi mamų, auginančių autistiškus vaikus, laišką: jos teiraujasi dėl mokymų ir informacijos tėvams, auginantiems specialių poreikių turinčius vaikus, nes prireikus gelbėtis tokie tėvai susidurtų su didžiuliais iššūkiais.

D. Šakalienė įspėja: neaišku, kas rūpintųsi neįgaliųjų evakuacija, kaip būtų įspėjami tie žmonės, kurie dėl klausos negalios negirdėtų sirenų gausmo.

Seimo narė taip pat kvietė svarstyti mokestines lengvatas žmonėms, kurie patys įsirengs reikalavimus atitinkančias slėptuves.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas skeptiškai įvertino valdžios šnekas dėl kolektyvinės apsaugos statinių. „Jie apsaugo tik nuo vėjo. Ir tai ne visada“, – ironizavo parlamentaras.

Parlamentaras ragino galvoti apie slėptuvių įrengimą po visuomeninės paskirties statiniais – prekybos centrais, bibliotekomis, sporto centrais.

„Daug kas dabar parduoda anksčiau įsigytas slėptuves. Paraginome Vyriausybę nustatyti kainų metodiką ir pabandyti išpirkti patalpas, kurios galėtų būti tinkamos civilinė saugos tikslams, – kad ne tik turto savininkai galėtų pasislėpti karo atveju. Slėptuvės turi būti prieinamos visiems žmonėms. Kokiame nors teisės akte turėtų figūruoti rodiklis, kad apsauga turi būti užtikrinta bent 80 proc. gyventojų – kaip Švedijoje ar Suomijoje. Galimybė slėptis turi būti užtikrinti didžiajai daliai žmonių, o ne saujelei privilegijuotųjų“, – įsitikinęs parlamentaras.

Seimo narys Eugenijus Sabutis kvietė kruopščiai analizuoti Ukrainos patirtį, ypač pasirengimą evakuacijai. Pasak parlamentaro, civilinės saugos srityje reikia atsisakyti centralizacijos, deleguoti užduotis savivaldai, kurios pajėgios jas atlikti „kūrybingai“.

„Pandemijos patirtis parodė, kad savivaldybės pajėgios veiksmingai spręsti tinkamų patalpų, žmonių transportavimo klausimus. Ir karo atveju centralizacija nepasiteisintų. Pirmenybę reikia teikti praktiniams mokymams – kas iš to, kad stalčiuose guli visokie gelbėjimo planai? Ar kur nors mieste matėte nuorodą į veikiančią slėptuvę? Žmonės turi žinoti, ką daryti, kur eiti“, – įspėjo E. Sabutis.

Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas išsakė nerimą dėl valdžios planų Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą jungti su savivaldybių ugniagesių gelbėtojų padaliniais.

„Būtų sunku parinkti dar prastesnį laiką tokiai reformai. Ugniagesiams gelbėtojams tokia pertvarka ne tik nenaudinga, bet ir žalinga. Šiuo metu kaip tik reikia maksimaliai decentralizuoti šią sistemą. Dabar reikia rūpintis ne biurokratiniais perstumdymais, o pareigūnų aprūpinimu, nes iki šiol neišspręstos kelnių ir batų problemos“, – piktinosi parlamentaras.

K. Vilkauskas ragina ministeriją „liautis bauginti žmones vienašališkais sprendimais ir pradėti sąžiningą dialogą su ugniagesių profsąjungomis“.

289