Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Statybos sektorius suka žiediškumo keliu: kokie pokyčiai laukia?

Siekiant įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus, būtina didinti statybinių atliekų perdirbimo apimtis ir skatinti perdirbtų statybinių atliekų, kaip žaliavų, naudojimą. Kartu turime didinti statybos sektoriaus tvarumą ir neutralumą klimatui įpareigodami verslą projektuoti ir gaminti statybos produktus bei jų pakuotes pagal pažangiausias technologijas, kurios užtikrintų jų patvarumą ir pakartotinį naudojimą.

Europos Komisija siūlo atnaujinti statybos produktams taikomą reglamentą. Jį numatoma suderinti su tvarių produktų ekologinio projektavimo reikalavimais, nustatyti tvarumo reikalavimus viešosioms sutartims, parengti priemones statybos srities gaminių kontaktinių centrų vaidmeniui stiprinti.

Lietuvoje planuojamos iniciatyvos, skatinančios tinkamai rūšiuoti statybines atliekas, jas perdirbti, naudoti kaip žaliavas. Taip pat ieškoma būdų, kaip sudaryti galimybę grąžinti į prekybos vietas nepanaudotus medžiagų likučius, bus kuriamos dalijimosi jais platformos.

„Norint paskatinti žiediškumo principą statybos sektoriuje turime užtikrinti kuo didesnį rinkos pasitikėjimą iš perdirbtų statybos atliekų pagamintų produktų kokybe. Reikia keisti visuomenės ir visų statybos rinkos dalyvių požiūrį, kad jie matytų ne atliekas, o potencialias žaliavas naujiems produktams“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos redakcijos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, pakeitimų. Jo projekte siūloma įteisinti papildomas aplinkosaugines prievoles statybos produktų gamintojams, įpareigojančias projektuoti ir gaminti statybos produktus ir jų pakuotes taip, kad jų bendras aplinkosauginis ir klimato tvarumas pasiektų pažangiausių technologijų lygį.

Taip pat numatyta teikti pirmenybę perdirbamoms medžiagoms ir medžiagoms, gautoms perdirbant, laikytis darniosiose techninėse specifikacijose nustatytų minimalaus perdirbtųjų medžiagų dalies reikalavimų ir kitų aplinkosauginio, klimato tvarumo ribinių verčių. Kartu siūloma užkirsti kelią ankstyvam produktų nusidėvėjimui, naudoti patikimas dalis ir projektuoti produktus taip, kad jų patvarumas būtų kuo didesnis.

Perdirbus statybines atliekas, sukuriami didelės pridėtinės vertės produktai. Jie naudojami ir pačiame statybų sektoriuje, pavyzdžiui, remontuojant kelius, įrengiant drenažo sistemas. Vertingiausios medžiagos, tokios kaip metalai, paprastai išrūšiuojamos, perdirbamos ir parduodamos kitoms pramonės šakoms kaip antrinė žaliava.

Kitų kategorijų atliekos – mediena, plastikas, popierius – deginamos energijai gauti. Inertinės ir kitos netinkamos perdirbti atliekos naudojamos sąvartynams perdengti, taip sumažinant natūralių gamtinių išteklių poreikį, įrengiant ir remontuojant vidaus kelius.

Atkreipiame dėmesį, kad ne visas statybines atliekas tinka perdirbti ar pakartotinai naudoti. Kai kurios jų yra pavojingos ir netinkamai tvarkomos gali neigiamai paveikti aplinką ir žmonių sveikatą.

Statybinių atliekų tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad mažiausiai 70 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) nepavojingųjų statybinių atliekų, išskyrus gruntą ir akmenis, būtų atskirai išrūšiuotos pagal medžiagas, paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos ir kitaip panaudotos.

Aplinkos ministerijos parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021-2027 m. pagal atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą ir statybinių atliekų paruošimo pakartotinai naudoti, šių atliekų perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis, numatytos įvairios priemonės.

2024 m. planuojama parengti statinių gyvavimo ciklo modeliavimo metodiką, kuri standartizuoja statinių gyvavimo ciklo (SGC) etapus ir procesus, įvertinant statinių, juos statant panaudotų statybos produktų poveikį aplinkai, klimato kaitai, žmonių sveikatai, perdirbimo, antrinio panaudojimo ir kitas galimybes.

Šiais metais numatoma parengti statybinių atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus. Nuo ateinančių metų bus finansuojamas technologijų, kurios leistų užtikrinti antrinių žaliavų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, statybines atliekas naudoti kaip užpildus statyboje, tiesiant kelius ir kitose srityse, kūrimas.

Praktika parodė, kad dabar Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti ir taikomi bendrieji perdirbtų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai yra nepakankami siekiant užtikrinti kokybišką ir saugų tokių perdirbtų atliekų praktinį panaudojimą.

Taip pat svarbu plėtoti technologinius sprendimus, kurie leistų gaminti statybos produktus, kokybe prilygstančius produktams, gaminamiems iš pirminių žaliavų. Turime puikių praktinių pavyzdžių šioje srityje – VGTU Statybinių medžiagų institutas sukūrė aplinkai draugiškų konstrukcinių, kompozitinių medžiagų prototipus iš perdirbtų ar pakartotinai naudotinų medžiagų.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiuo metu didžiąją dalį statybinių ir griovimo atliekų, paruošiamų pakartotiniam naudojimui, sudaro grunto frakcija (2021 m. – beveik 600 tūkst. tonų), betono gaminiai, smulkintas asfaltas – virš 75 tūkst. tonų).

42