Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Tūkstančiai perteklinių mirčių: kodėl A. Dulkys vis tiek ruošiasi naikinti gydymo įstaigas?

Mirtingumas Lietuvoje ir 2022 m. viršija 2019 m. rodiklius. Per 40 šių metų savaičių Lietuvoje fiksuota 3315 mirčių daugiau nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį. Socialdemokratai įspėja, kad neatsakingas darbų sveikatos sektoriuje planavimas lemia sveikatos sistemos degradaciją.

„2023 m. biudžeto plane nematyti pastangų atkurti sveikatos sistemos funkcionavimą, sunykusį dėl pandeminių ribojimų. Arūnas Dulkys, pristatydamas 2023 m. biudžetą, toliau kalba apie paslaugų apimties mažinimą. Bet juk būtent drastiškai sumažintos paslaugų apimtys lėmė mirtingumo didėjimą. Nepaisant to, ministras užsimojo toliau griauti sveikatos sistemą“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narė socialdemokratė Orinta Leiputė.

Parlamentarė vėl kreipsis į SRK ragindama išsikviesti A. Dulkį. „Šiurpu, kad 2023 m. SAM planuose vis dar matome ligoninių ar jų padalinių naikinimą“, – pažymi parlamentarė.

O. Leiputė atkreipia dėmesį į mažėjančias ambulatorinių paslaugų apimtis, tįstančias pacientų eiles. Jo žiniomis, pas kardiologą užsiregistravusiems pacientams dabar tenka laukti ilgiau nei 30 dienų.

„Gydytojų katastrofiškai trūksta savivaldybių gydymo įstaigose, o bandymai pritraukti deficitinių profesijų specialistus lemia tai, kad medicinos darbuotojams už tą patį darbą mokami skirtingi atlyginimai“, – pažymi O. Leiputė.

Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Juliaus Sabatausko, 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas buvo trumparegiškas, nes nenumatė spartaus šildymo ir elektros kainų augimo.

„Lėti valdžios apsisukimai lėmė, kad vien 2022 m. infliacija jau „sudegino“ beveik 100 iš 800 milijonų ES investicijų į sveikatą. Kas turi atsakyti už prarastas investicijas? Vėžliški europinių lėšų investavimo tempai numatyti ir 2023 metams. Kainų augimas Lietuvoje nelėtėja. Vietoj reklamuoto finansavimo padidėjimo liksime prie suskilusios geldos, nes dėl infliacijos realus sveikatos sistemos finansavimas iš tikrųjų sumažės maždaug 150 mln. eurų“, – paaiškina J. Sabatauskas.

Parlamentaras piktinasi, kad ministerijai svarbiausiu prioritetu vis tiek išlieka sraigtasparnio aikštelės statyba.

„Išlaidos Santaros klinikų sraigtasparnio aikštelės statybai biudžete išsipūtė keliagubai! Projekto biudžetas sieks 6,46 mln. eurų“, – baisisi J. Sabatauskas.

Parlamentaras nurodo, kad 2022 m. biudžete Valstybės investicijų programa buvo planuojama tik Vilniaus ir Kauno ligoninėms. „Dviejų ligoninių protegavimas visos Lietuvos sąskaita tęsiamas ir 2023 m.“, – įspėja J. Sabatauskas.

Socialdemokratai reikalauja imtis veiksmų, kad laikas nuo paciento registracijos iki vizito pas gydytoją sutrumpėtų iki teisės aktuose nustatytos trukmės, taip pat ragina sugrąžinti hospitalinių paslaugų teikimą iki ne mažesnio nei ES vidurkis lygio.

Nuotolinės konsultacijos, anot socialdemokratų, turėtų sudaryti tik nedidelę dalį konsultacijų, ir turėtų būti labai aiškiai reglamentuota, kokiais atvejais nuotolinės konsultacijos yra galimos.

Socialdemokratų įsitikinimu, investicijos turi būti skiriamos visiems Lietuvos regionams, „teikiant ne žodinį, o pinigais išreikštą prioritetą pirminei sveikatos priežiūrai, ilgalaikei slaugai, sveikatos netolygumams mažinti, paslaugų prieinamumui gerinti“.

727