Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Valstybė gali ir turi būti įtakinga žaidėja nuomos rinkoje

Nuomos kainoms mušant rekordus, gyvenamąjį būstą išsinuomoti darosi vis sunkiau jau ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Socialdemokratai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

„Valstybės įsikišimas į šią rinką neturėtų būti tabu. O nepanaudotų įstatyminių svertų tikrai yra“, – įsitikinusi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.

„Būsto nuomos rinkai, ypač sostinėje, tinka apibūdinimas „džiunglių kapitalizmas“. Kas nors turi pasakyti: „Stop!“ – piktinasi parlamentarė.

„Valstybė privalo imtis priemonių, jeigu jai rūpi šalies ateitis – ir dabartis. Ką daryti studentams, karjerą pradedantiems jaunuoliams, jei būsto nuoma tampa nepasiekiama svajone?“ – klausia R. Budbergytė.

Ji atkreipia dėmesį į Civilinio kodekso straipsnį „Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis“. „Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio maksimalus dydis negali būti didesnis už Vyriausybės patvirtintą maksimalų nuomos mokestį. O koks tas Vyriausybės patvirtintas maksimalus dydis? Joks. Vyriausybė jo niekada nesvarstė ir netvirtino“, – paaiškina R. Budbergytė.

Parlamentarė pažymi, kad juridinių asmenų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis pagal Civilinį kodeksą taip pat negali būti didesnis už Vyriausybės patvirtintą maksimalų nuomos mokestį.

Pasak R. Budbergytės, Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse – Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje – nuomos rinka kruopščiai reguliuojama.

„Žinome, kad I. Šimonytė nelabai mėgsta žvalgytis į kitas šalis. Bet juk nesame sala. ES šalyse nuomos kainų ribos kontroliuojamos, apibrėžti kainos kėlimo mechanizmai, procesas reguliuojamas įvairiais lygmenimis (nacionaliniu, savivaldos), egzistuoja nuostatos dėl minimalios sutarties trukmės, užstato dydžio ir kitų aspektų. Valstybė gali įvairiais būdais reguliuoti nuomos rinką, nustatyti maksimalias nuomos kainas, jų didinimo sąlygas ir intervalus“, – pažymi R. Budbergytė.

Parlamentarė kritikuoja ir „palaidą“ socialinio būsto politiką, neaiškų savivaldybės butų statusą.

„Valstybė gali ir turi būti įtakinga žaidėja nuomos rinkoje, daryti poveikį kainoms, kurti atsvarą komerciniam sektoriui – ne tik reguliuodama, bet ir statydama ar investuodama į namus. Deja, dabar stebime priešingą tendenciją: socialinio būsto, savivaldybės butų kainos artėja prie rinkos kainų, norima išspausti kuo daugiau piniginės naudos“, – įspėja R. Budbergytė.

Socialdemokratų kreipimesi į Vyriausybę klausiama, „ar Vyriausybė ketina imtis kokių nors priemonių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio augimui stabdyti […], ar ketina priimti Civiliame kodekse numatytus teisės aktus, kuriais Vyriausybė patvirtintų maksimalų nuomos mokesčio dydį juridinių ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamoms gyvenamosioms patalpoms ir juridinių asmenų savo darbuotojams nuomojamoms gyvenamosios patalpoms, taip pat kitokių poveikio priemonių, kurių imasi kitos ES valstybės“.

Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas Seime užregistravo pasiūlymą pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą asmenims, kurie neturi nekilnojamojo turto, bet turi įregistruotą nuomos sutartį.

199