Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Valstybės tarnybos reforma – paprastų valstybės tarnautojų sąskaita?

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai susitiko su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, kuri pristatė valstybės tarnybos tobulinimo koncepciją.

Pasak ministrės, stipri valstybės tarnyba yra labai svarbi, ypač – krizių akivaizdoje. „Kai ištinka tokios situacijos, matai, kaip reikia operatyviai, greitai paruošti sprendimus, reaguoti. Tam reikalingi stiprūs vadovai, tiek žmonės, dirbantys valstybės tarnyboje. Tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.

Šiuo metu, planuojant valstybės tarnybos reformą, peržiūrimos funkcijos, tinklo optimizavimo galimybės. Prognozuojama, kad optimizavus valstybės institucijų tinklą, valstybės tarnybos apimtys galėtų sumažėti iki 15 proc.

Seimo narys Valentinas Bukauskas pabrėžė, kad kalbant apie struktūrinius pokyčius pirmiausia reikėtų pradėti nuo kaštų analizės, nes nuo skambių deklaracijų valstybės tarnyba efektyvesnė netaps. Ministrė pritarė parlamentarui, tačiau paklausta apie kaštų analizę nepasakė nieko tikslaus – jai padėjo premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, reforma Lietuvai kainuos apie 22 mln. eurų prieš mokesčius.

„Dabartinė situacija mūsų netenkina, žinoma, netenkina ir finansavimas. 22 mln. manęs neįtikino, nes tikrai bus brangiau. 22 mln. tikrai negelbės sistemos. Akivaizdu, kad reikės didesnio finansavimo, o reformos efektyvumą reikėtų labiau pagrįsti“, – mano Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Taip pat, anot ministrės, orientuojamasi į viešųjų paslaugų inventorizaciją, kad šios paslaugos būtų efektyvios ir prieinamos visiems vienodai. Trečioji reformos kryptis – valstybės tarnybos tobulinimas. Ministrės teigimu, dabar valstybės tarnyba yra nepatraukli, neefektyvi ir nelanksti.

EBPO duomenimis, Lietuva iš 38 valstybių pagal efektyvumo indeksą valstybės tarnyboje yra 20, o pagal valstybės tarnautojų gebėjimus užima 36 vietą. Ministrės teigimu, daug iššūkių kelia ir vadovų pozicijos – 30 proc. konkursų į vadovų pareigybes neįvyksta. Viena to priežasčių – žemi siūlomi atlyginimai.

Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys pastebėjo, kad nors Vyriausybės atstovai teigia, kad bus lygybė, Darbo kodekso suvienodinimas, tačiau tai – netiesa. Labiausiai išloš vadovai, tačiau paprasti valstybės tarnautojai paliekami nežinioje, visa reforma daroma jų sąskaita ir tikrai nebus jiems finansiškai naudinga.

„Jūs liečiate vadovus ir vidutinės grandies vadovus. Taip, jūs jiems išties padarysite geriau. Bet visi kiti, kurie padaro visą darbą vadovams – jie išsilakstys. Vadovas atsives draugelius ir pasakys – man reikia penkių, kuriems gerai mokėsiu. Reformą suplanuota vykdyti paprastų valstybės tarnautojų sąskaita, su kuo sutikti negalime“, – galimas problemas įžvelgė parlamentaras.

Frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė domėjosi atlyginimo susiejimu su rezultatais – valstybės tarnyboje tai išmatuoti itin sunku ar net neįmanoma.

Į šį klausimą aiškaus atsakymo taip pat nepateikta, viskas, kaip iki šiol, bus palikta valstybės tarnautojo vadovo valiai.

23